išskaidyti

išskáidyti tr. 1. Kv suskirstyti į dalis, išdalyti: Jurginų viso kero nereik diegti: reik šaknis išskáidyti ir padiegti, tumet žiedai yr dideli Vkš. Baudos mokėjimą teismas gali išskaidyti ne ilgiau kaip vieniems metams rš. ║ išskirstyti, išdalyti, pažymint ribas: Išskáidyta visa žemė [sodoje] rėžukais Grd. Išskáidė žemę, i ant varžytynių DūnŽ. Vienkiemiai gali kaip tinkami išskaidyti laukus rš. Daugiakampį išskáidyti trikampiais NdŽ. | refl. tr.: Trys tą gyvenimą (ūkį) išsiskáidė Pvn. 2. L, Rtr išskirstyti į sudedamąsias dalis: Išskáidyti cheminį junginį į elementus DŽ¹. | refl. Rtr. 3. išskirstyti iš būrio: Išskáidė studentus praktikums DūnŽ. Žmonys trijose pavietėse išskaidyti M.Valanč. Išskaidė po pulkais TŽI372. | refl. J, Rtr, BŽ498: Gyventojai išsiskaidę gyvena ir velytumei mirti, nekaip kaimo[je] gyventi S.Dauk. Žmonys, išsiskaidę po visas vietas, davė pradžią daugybei giminių I. Veizėk, ka karvės neišsiskáidytum Šv. Neleisk karvėms taip išsiskáidyti po lauką DŽ. Kaip tavo žąsys išsiskáidė po rugieną KlvrŽ. 4. refl. Jdr, Brs išsiskirstyti, išsivaikščioti: Skaidyte išsiskáidėme iš daikto, t. y. atsitraukėme kits nuo kito J. Turgus jau benga išsiskáidyti Vkš. Pakol neužgiedos gaidys, tad, sako, visi velniai turės išsiskaidyti BsMtII120. 5. refl. Vn, Vkš negyventi kartu, atsiskirti: Visi [vaikai] išsiskáidys, i paliksma vieni karšti Rdn. 6. refl. Kv išsiskirti, išsituokti: Išsiskáido žmonys dėl niekų Grd. 7. refl. suskilti, pasidalyti dėl tam tikrų ypatybių: Lietuviška kalba išsiskáidė in daugybę tarmių Jn. 8. refl. pasklisti: Superfosfatas pats savaime negali išsiskaidyti po žemę rš. Paėmė piršto storumo [linų pluoštelį], švykšt – jei išsiskáidė iš kiautelių, būs gerai Gd. \ skaidyti; atskaidyti; išskaidyti; nusiskaidyti; paskaidyti; perskaidyti; praskaidyti; suskaidyti